Žmogaus egzistencijos problema

Žmogaus egzistencijos problema

Kas yra asmenybė? Žmogus ir pasaulis vienas kito atžvilgiu? Ar žmogus yra pasaulio dalis, vienas iš objektų? Žmogus – vienas iš pačių įstabiausių gamtos kūrinių. Jis kone vienintelis padaras visoje galaktikoje, kuris ne tik pakankamai mąsto, bet ir sugebėjo užvaldyti visą pasaulį. Sulig kiekviena diena žmonija sukuria vis ką naujo, atranda įvairiausias vaistus, ištiria nepažintas žemės paslaptis. Tačiau ar taip pažindamas visa kas yra aplink jį, žmogus geriau pažįsta pats save? Ar pažindamas save jis sugebės suprasti savo, kaip žmogaus paskirtį šiame pasaulyje? Žmogaus gyvenimą sudaro. Daug skirtingų gyvenimo etapų, kuriuose jis elgiasi vis kitaip. Kas tai lemia, ar tai žmogaus prigimtis? O gal žmogaus pasąmonės reiškinys? Visa tai ir pabandysime aptarti.


Reinkarnacija

Kaip žinia, žmonės gimsta ir miršta. To, deja dar niekas nėra pajėgus pakeisti. Tačiau dabar pasamprotaukime apie žmogaus pomirtinį gyvenimą, o tiksliau apie reinkarnaciją.
Pasitelkus loginį mąs-tymą galima gausiai pafilosofuoti apie reinkarnaciją ir apie ją kylančias teorijos. Tiems, kas nesupranta apie ką aš čia nusišneku, priminsiu, jog reinkarnacija yra pomirtinis persikū-nijimas į kitą pavidalą. Šiuo savo nusišnekėjimu bandysiu įrodyti reinkarnacijos egzistavimą (arba visa tai paneigti).
Daugumoje religijų (dabar esančių ir seniai išnykusių) yra minima apie mirusiųjų persikūnijimus. Tačiau ar tai realu? Pagal krikščioniškąjį modelį pasaulyje kadaise buvo tik du žmonės. Tai kaip tada mirdami ir reinkarnuodamiesi jie galėjo padidinti žemės gyventojų skaičių iki 6,5 milijardų (tiek dabar žemėje žmonių)? Iš šio pamąstymo kyla kitas logiškas klausymas: galbūt ir gyvūnai yra reinkarnuojami į kitas gyvybės formas? Turbūt taip, juk nuo 1 metų prieš Kristų iki 1000 metų po Kristaus žmonių mūsų planetoje padaugėjo „tik“ 100 milijonų „vienetų“ (nuo 200 milijonų iki 300 milijonų). Sakykime per tą tūkstantį metų žemėje visų gyvų organizmų skaičius sumažėjo 100 milijonų vienetų (tai būtų visų organizmų rūšių ir porūšių po 1 ar 2 vienetus). Tuomet reinkarnacija būtų galima paaiškinti spartų XIX- XX amžiaus žmonių skaičiaus didėjimą ir tokį pat spartų kai kurių rūšių (stumbrų, juodųjų gandrų, drontų, juodųjų raganosių ir kitų rūšių) nykimą. 1800 metais žmonijos skaičius jau viršijo 880 milijonus, o jau XXI amžiuje mūsų, vartotojiškos visuomenės monstrų ir žemės gerybių naikintojų, skaičius jau viršijo 6100 milijonus. Tai yra 30,5 karto daugiau nei 1 metais prieš Kristų.
Tačiau kas bus, kai visi gyvūnai bus „reinkarnuoti“ į žmones ar kitas gyvybės formas? Nejaugi žmonių skaičius nebekis? Šioje vietoje galima pafilosofuoti ir dar kita kryptimi. Augalų reinkarnacija – nors augalai gal ir nėra labai jau judrūs ir mastantys kaip kiti organizmai, tačiau kai kurios religijos (pavyzdžiui: pagonių) tikėjo kad augalija, ypač medžiai yra šventi. Taip pat jie tikėjo, kad mirę žyniai persikūnydavo į medžius. Nepaisant to XX amžiuje buvo tiek daug iškirsta atogrąžų miškų, tai būtent jie ir reinkarnavosi į nevispročius. Ir net jūs pritartumėt, kad dauguma tokių yra susirinkusių mūsų visų „garbinamame“ seime. Na bet nesivelkime į gilesnius politinius durnaropių laukus ir mąstykime dar kitaip. O kas nutiktų, jei staiga žmonija susinaikintų (pavyzžiui prasidėjus atominiam karui)? Ką, atsirastų daugiau kitokių būtybių? O kas nutiktų, jei žemė taptų visiškai nebetinkama gyventi jokiems organizmams? Logiškai „Tas, kur aukštai“ visus reinkarnuos į kitą, gyventi tinkamą sferą. O gal jau dabar vyksta šis reinkarnuotųjų kėlimasis į kitas planetas, galaktikas, gal netgi visatas? O gal būtent mes taip ir atsiradome šioje prie susinaikinimo ribos bežengiančioje planetoje? Kad ir kaip mąstytume, išvada vis tiek tokia pat: gyvybė kažkur kosmose tikrai yra, buvo ar dar bus. Tik dar klausymas: o iš kur atsirado pradiniai reinkarnuotis galintys elementai, kurie būtent reinkarnacijos būdu „evoliucionavosi“ iki žmonių, turbūt vienų gėdingiausių ir nekenčiamiausių, Dievo kūrinių?
Tačiau apibendrinant šią dalį, norėčiau atkreipti visų lietuvių dėmesį. Lietuvi, nebijok, kada nors, kas nors, kur nors reinkarnuosis į dar nepastovesnę, pesimistiškesnę ir geriau krepšinį žaidžiančią tautą už mus!


Žmogaus suvokimo ribos
Arba
Kas per padaras yra žmogus